Žinant tai, kokie mes visi užsiėmę, neberandam laiko "pabloggint" truputį :D
Kas neto neturi, kas darbais užsivertęs, o kas ir iš nuobodulio ir tinginystės nebeparašo.
Pasistengsiu trumpai papasakot vieną sapną, kuris man labai priminė "Elfen Lied" anime.
Sapne aš su drauge ieškau buto išsinuomoti ar nusipirkti. Esmė nebuvo piniguose, ieškojau mano norus patenkinančios vietos. Stovėjom ant kalniuko ir matėme miestą tolumoje. Miesto pakraštys buvo iš trobelių, kiek arčiau centro buvo jau blokiniai pastatai, keliaaukščiai daugiabučiai. Miesto centras jau buvo aristokratams skirta vieta, kur pastatai buvo dangoraižiai, o visi butai - apartamentai. Aišku, ir kaina didžiausia.
Iš pradžių apžiūrinėjau miesto pakraščio namukus. Man jie visi buvo visai nieko, tačiau jie man nepatiko, dėl skylių sienose, dėl mažų langų ar kambarių išdėstymo. Arčiau centro esantys daugiabučiai man pasirodė visiškai nykūs. Jau geriau tos lūšnelės. Ėjau link centro prie apartamentų. Priėjau prie vieno dangoraižio, kuris buvo įspūdingas savo architektūra. Tačiau miestas buvo gan nykus, mažai gyventojų, gatvės tuščios. Įėjau į tą dangoraižį. Radau vieną butą, kuris buvo labai erdvus, turėjo du aukštus, balkonas didelis ir erdvus. Man patiko. Nutariau apžiūrėti pastatą iš vidaus tad nusileidau į "basement". Ten turčiams buvo įrengtas baseinas, pirtys, saunos, atskira virtuvė pokyliams ruošti, pokylių salės, biliardo kambariai, boulingai ir kitokios pramogos. Po visu šituo jau buvo požeminė automobilių aikštelė. Nuėjau paplaukioti, o paskui ir į dušus išsimaudyt. Koridorius skyrėsi į du: vyrams ir moterims koridorius į dušus. Grūdinto stiklo durys atsivėrė ir balto marmuro koridorium nupėdinau link dušų. Ten išgirdau merginų balsus, o paskui pamačiau, kad 5 merginos užgaulioja vieną panelę, kurios plaukų spalva priminė dumblių spalvą. Jos ją stumdė, paskui sudavė. Įsikišau. Tačiau jos mane išstūmė lauk, užrakino dušo prieškambario duris, kurios buvo stiklinės ir įsisiautėjo. Kitoje pusėje buvo tualetai, tad iš ten išėjo kelios moteriškės pažiūrėti. Paskui įvyko šis tas žaibiško ir spėjau pamatyti tik kraujo balas ir aptaškytas sienas. Viena užgauliotoja jau buvo sudraskyta į gabalus. Kitos pradėjo spiegti ir bėgti link durų, o užgultoji mergina atsistojo, nusijuokė šiurpinančiu juoku ir svirduliuodama palengva artėjo prie durų. Merginos delnais daužė duris, kurios buvo užrakintos. Mačiau kaip viena po kitos kilo į orą, žviegė iš siaubo ir skausmo, o paskui jos "pavirsdavo" į maltą mėsą, kaulų gabalai mėtėsi visur. Aš bijojau. Atatupsta traukiausi ir pasileidau bėgti koridorium. Paskui mane ir kitos merginos.
Išdužo stiklas...
Kažkas mane pargriovė.
Šalia manęs nukrito dalis žarnų. Kvapas trenkė nosim ir mano skrandis čiut neatpylė. Bėgau kruvinom grindim tolyn, peršokdama atskirų kūno dalių gabalus. Toji "dumblė" ėjo artyn ir artyn, už jos dužo marmuro plytelės, sienos dažėsi raudonai. Nematomos "rankos" suplėšė į gabalus dar dvi paneles prie durų, aplenkdamos mane. Pribėgusi prie durų, pastūmiau į šoną ir ištrūkau. Ankščiau durų negalėjo atidaryt, nes stūmė arba traukė jas. Ištrūkusi laukan nubėgau į savo kambarį. Paskui mane mirė žmonės, dužo apdaila - viskas.
Ji įsibrovė į mano kambarį ir ėjo prie manęs.
...
Prisimenu tik tiek, kad atsipeikėjau viename iš tų apleistų miesto priemiesčio trobelių. Malkinėj. Sėdėjau tyliai ir laukiau. Žinojau, kad ta "dumblė" manęs nenužudė, o atitempė čia ir paslėpė. Nuo kitų grobuonių, vadinamų "Medžiotojais". Žinojau, kad jie trinasi kažkur aplink. Žinojau, kad greit suras ir mane. Žinojau, kad ta "dumblė" daugiau jau nebegrįš, nes ji išėjo laukan nukreipti "Medžiotojų" dėmesį nuo manęs.
...
Žodžiu, tokia painiava man priminė Elfen Lied ir aš pabudau vis dar nerimaudama....
