Į Klaipėdą geležikeliu su mašina

Vos prieš kelias dienas sapnavau dar vieną nesąmonę :D Sumastėm chebra varyt į Klaipėdą (matyt, tam įtakos turėjo sausio vidury aptarinėta kelionė). Aš, Dalia ir dar 3 žmogeliai. Sėdom į mano mašiną ir nukūrėm keliuku. Reikėjo pervažiuoti geležinkelį ir kažkaip iš kalbų ir diskusijų sumąstėm važiuoti geležinkeliu... Mat normalus kelias link Klaipėdos buvo kažkoks... neaiškus...
Nežinau kaip ir kada sugebėjau nuimt padangas nuo ratų ir mano mašinytė labai mielai varė geležinkelio bėgiais kaip tikras traukinys :D
Važiuojam linksmai ir matom iš priekio atvaro traukinys, kiek tolėliau yra bėgių sankirta ir paspaudžiau greitį, kad spėt ant kitų bėgių užvažiuot prieš susitrenkiant. Aš spaudžiu pedalą ir mano širdis kaip pasiutus daužosi, pila prakaitas, man žiauriai karšta ir žaidžiama mano nervais, nes priešais atvaro traukinys, o jei nespėsim ant kitų bėgių užvažiuot - kapės su šakutėm.
Spėjom.
Likus keliom sekundėm iki susidūrimo, spėjau pervažiuot į kitus bėgius.
Paskui man dar ilgai širdis daužėsi, ilgai ausyse ūžė (nuo nežmoniško rėkimo mašinoj), kol atsipeikėjau. Nežinau kas buvo mano keleiviams, bet aš tik po gero laiko atsitokėjau... O aš už vairo :D Paskui buvo vienų bėgių išsišakojimas į tris kelius: 2 vedė į Paryžių, vienas į Skuodą. Galvoju, kuris iš jų man pakeliui į Klaipėdą? Pasirinkau Skuodą.
Kiek vėliau po nežimų geležinkelių klajojimų sustojome viename mieste/miestelyje. Ten ieškojome nakvynės, tačiau "miestelio gidas" mums parodė dvarą - mokyklą. Ale joje galima apsistoti. Įėjom, apžiūrėjom mokyklą ir išsirinkom vieną iš administracinių patalpų. Tačiau atėjo mokyklos sargas ir teko nešti kudašių lauk pro langus (nežinau kodėl teko begti, bet šokom lauk su visais stiklais) bėgom per kiemus, o iš paskos pitbuliai varo.
Visą kelią galvojau: "WTF???"