Nuo mazumes man patinka lektuvai, daznai sapnuodavau kad turiu sparnus ar siaip galiu skraidyt... Netgi svajojau isvykti i uzsieny studijuoti pilotavimo. Atsimenu norejau buti naikintuvo pilote :DDDD Taciau ilgai jau nesapnavau sapno, kad skraidyciau. Ir po keliu ilgu metu stai dar vienas skraidymo sedevras mano naktiniuose skrydziuose...
Viskas vyko Vilniuje, ir momentas tas, kad is bendrabucio turejau nusikapstyti i paskaitas Vilniaus Kolegijoje.
Sapnuoju, kad miegu ir kad metas keltis. Bet as taip tingejau keltis, kad miegojau iki paskutines minutes. Tada staigiai prisiminiau, kad bus svarbus kontrolinis, tad zaibiskai sokau is lovos, apsirengiau, paskubom issivaliau dantis, greit sumeciau daiktus i kuprine ir isbegau pro duris. Tekina begau link stoteles, kad tik speciau i 17 troleibusa butent tam tikram laikui, kad nepaveluociau i paskaita. Pacia pirmaja. Jau buvau prie pat stoteles, begau kiek galejau, trulikas jau buvo netoli, taciau vairuotojas nutare manes nelaukti ir pries nosi uzdare duris. Uzdare ir nuvaziavo... ><#
As laukti kito negalejau, tad turejau paskubeti. Neisivaizduoju kaip, taciau atsiduriau ant stulpo, is kuprines issitraukiau sesias apyrankes (po dvi ant rankos, kitos dvi ant kuju). Jos visos buvo placios (mazdaug 5 cm plocio) ir gan plonos. Viena apyranke uzdejau ant rieso, kita ant zasto, o trecia prie kulksnies ant kojos. Tada pirstais tas apyrankes suspaudziau, kad jos butu kaip nulietos. Istiesiau rankas. Ir pasilenkusi i prieki emiau kristi zemyn. Aukstis buvo nedidelis, tad mechanizmas suveike vos pajutes laisvaji kritima. Tos apyrankes tarpusavy "susijunge" kazkokiu lauku, is kiekvienos apyrankes "issikleide" po ilga vos matoma ilga juostele ir jos susijunge "plevele". Palyginimui, kazkas panasaus kaip siksnosparnio sparnas. Tas nezinomu jegu laukas sudarytas del tu juosteliu man suteike "sparnus" - antigravitacine jega, kuri priesinosi zemes traukos jegai ir laike mane ore. Oro sroviu virpinami sparnai judejo priekin. Tai buvo sklandymui skirti sparnai, o ne skrydziui. Nes mazdaug kas 100 metru reikedavo tupti ant stulpo ar kur nors ant auksto ir vel tolyn sokti. Sitaip "perskridau" Neri, o po keliu akimirku nutupiau salia reikiamos vietos :D
2 komentarai:
Wooow!!!Manau kad tai buvo kokia nors ateities vizija isprausta i dabarties suvokimo remus. Jegele as uz toki aparatuka apyrankiu pavidalu. Isivaizduojate kamscius ore? XDDDD
tokiu nebutu kamsciu :D ore daugiau erdves nei ant zemes. Butu galima pazaisti stumdynes: kas pirmas i vandeni nukris arba zeme palies :DDDD
Rašyti komentarą