Sapnavau šį sapną šiąnakt, tačiau jau išliko tik fragmentai.
Blūdinėjau mieste šiaip sau, be jokio tikslo ir, kad būtų įdomiau, nusprendžiau apsimesti turiste ir užeiti į bažnyčią, kurioje vyko pamaldos kunigams. Mišias skaitė kažkoks vyriškis su akinukais, jo kaktoje buvo gili raukšlė, nors jam pačiam ne daugiau nei 30 metų.
Sėdėjau bažnyčioje dešinėje pusėje už kolonos, kad kuo mažiau atkreipčiau į save dėmesį. Mintyse priminiau sau, kad velniškai seniai buvau bažnyčioje, tad buvo įdomu paklausyti mišių, skirtų būtent kunigams. Keista, bet bažnyčioje negirdėjau nei vargonų, nei pamaldaus pritarimo.
Nusprendžiau, kad man jau užtenka šitos religinės paskaitos ir nusprendžiau išeiti. Tačiau tasai pamokslininkas man sako:
- Kodėl taip greit išeini?
- Seniai buvau, tad norėjau tik užsukti, - sakau, - bet ne klausyti mišių iki galo...
Jis nusiėmė savo akinius.
- Ką veiki čia, bažnyčioje, kai tau čia nevieta?
- Norėjau kai ką prisiminti, - atsakiau.
- Keista. Nemaniau, kad tokie "padarai" kaip tu gali ką nors prisiminti... - man šitas kunigas buvo keistas.
Nesusiprausi stovėjau bažnyčios priekyje priešais altorių. Laikas atrodė sustojęs. Aš su kunigu šnekėjausi, o kiti buvo lyg sustingę laike, nekreipė jokio dėmesio į pokyčius.
- ?
- Tu esi nei žmogus, nei demonas, - paaiškino jis man. - Keista tave matyti čia.
Daugiau jis man nieko nesakė. Tik iškėlė ranką, sušnabždėjo kažką, mane apgaubė keista migla ir pajutau, kaip iš menčių lenda sparnai. Klūpėjau bažnyčioje susiėmusi sau už rankų, susirietusi taip, kad plaukai klojosi ant grindų. Pajutau palengvėjimą, kai galų gale galėjau ištiesti sparnus. Jie buvo sniego baltumo, rodos, net blausiai švytėjo... Tačiau mano akyse tvelkėsi ašaros...
Išėjau laukan, sparnai milžiniški, tačiau lengvi plazdėjo vėjyje. Pamačiau draugę ir nuėjau prie jos. bandžiau ją užkalbinti, bet ji lyg manęs negirdėjo. Ji su kažkuo šekėjosi. Pasisukau pažiūrėti su kuo ji šnekasi... Tai buvo mano sesė. Ji stovėjo priešais mano draugę, o aš šalia savo draugės. Norėjau pasilabinti, tačiau ir ji nesureagavo.
Tarsi manęs čia nebuvo.
Aš atsitraukiau, ašaros krito upeliais. Štai ką norėjau prisiminti...
Štai ką reiškia "Nei žmogus, nei demonas"...
4 komentarai:
Norėjau pasakyti, kad po šio sapno jaučiausi kaip tuščias indas. Toks keistas jausmas buvo apėmęs, tačiau greit prisimiau patį paskutinį šiąnakt sapnuotą sapną. Nei palengvėjo nei ką, tačiau nebesijaučiau lyg tuščias indas
Labai įdomus sapnas, jei galėčiau taip išsireikšti. Tik man jau atrodo, kad čia jau visiškai kitas lygmuo...Gali būti jog tai konkrečiai nėra su tavimi susiję, bet gali būti susiję su tavo angelu sargu...reiks daugiau pasidomėti...gaila, kad nepameni daugiau šio sapno detalių..
Bet sapnas tai tikrai vertas dėmesio
ha ha ha :)))
Radau keleta dalyku apie sapnus, ju pranasystes ir tt ;D Paziuresim, kokios naudos gausim is siu sapnu rasymo. Kadangi šį sapną sapnavau 15 d, tai išeina taip:
15 Mėnulio para – Sapnai pranašauja apie būsimus įvykius susijusius su verslu ir šeima..
Pagrindiniai simboliai šiame sapne: Baznyčia, Angelas (?)
Būti bažnyčioje - kentėjimų palengvėjimas;
Sapnuoti, kad jūs įeinate į bažnyčią, reiškia, kad būsite kilnus ir gerbiamas žmogus;
Kalbėti arba ginčytis bažnyčioje yra tikras ženklas būsimų šeimoje ginčų ir pavydo (bet ar tinka šiuo atveju, jei kalbėjau su kunigu?);
tapti angelu - didelė garbė
Sapnuoti ašaras yra teigiamas ženklas: laukia džiaugsmas, sėkmė;
Išvada, nors sapnas pats liūdnokas, tačiau, anot, www.sapnai.info šie ženklai lyg ir geri. Tik, matyt, būsiu "baisi" karjeriste ir neturėsiu draugų ;(
Visada tenka kazka aukoti..
Rašyti komentarą