Taigi,
Kodėl būtent tokį pavadinimą uždėjau? Ogi todėl, kad papasakosiu du sapnus, iš kurių pirmasis labai trumpas, o antrojo pamenu tik galo fragmentus.
1. Senoliai
Sapnas prasideda namuose (bentjau panaši aplinka kaip namų, tik kad dar reiktų išgriauti kaimynei sieną (bet tik vidurį sienos - kaip valgyklose būna tokiakiarymė kur lėkštes dėt bet per visą kambarį nusidriekus) ir prasiplatinti butą :D ). Neįprasta buvo ir tas, jog namuose gyveno ne tik aš ir mano šeima, bet ir dvi nepažystamos merginos: viena iš jų buvo pagal išvaizdą sprendžiant studentė (pagal amžių), o kita buvo mokyklinio amžiaus (kazkur 7-tokė).
Sėdžiu aš prie savo kompiuterio, kažką jame skaitau. Prie pat manęs langas į lauką. Kartkartėm žvilgteliu pro tą langą pailsint akis. Tuo metu į kambarį įžengė ta jaunesnioji (mergaitė). Žinau, kad ji kažkokios paslaugos norėjo, bet nepamenu kokios - lyg ir interneto, ar kažko panašaus. Po kažkurio laiko man išėjo jos atsikratyti. Dar kartą žvilgtelėjau pro langą. Tuo metu lauke žaidė vaikai, lakstė į kalną, nuo kalno (turbūt gaudynes žaidė). Taip į juos bežiūrėdamas, staiga išvydau keisčiausią vaizdą: Po kaire puse, tokio pačio lygmens kaip ir mano aukštas (3 aukštas), iš mano pusės (ne į mane, o nuo manęs) matau kaip eina trys senyvi žmonės (senukai). Bet eina ne šiaip sau, o ore! Senukai eina lėtai, susilenkę, bet be lazdų... Du iš jų (du iš kairės), eina prie pat vienas kito, o trečiasis per kokius tris žingsnius šoniau. Aš pasimečiau iš nuostabos ir tokios mistikos. Tik staiga vienas iš senolių (vidurinysis) klumpa ant kelių (nusilpo) ir visgi ne ant oro o... krenta žemyn. Kairėje esantis senolis sugebėjo pastvert krentantį senolį už rankos ir bandė laikyt. Trečiasis (dešininis) stengės kuo greičiau ateiti padėti laykiti antrajam, bet jis nuo senatvės negalėjo greitai judėt, tad ėjo vistiek labai lėtai.. Tik staiga!... Kai beveik trečiasis senolis beveik pasiekė tuosdu senolius, kairysis senolis nebeišlaikė to viduriniojo ir jis pradėjo krist žemėn. Taip ir sulindo žemėn nepalykdamas jokios žymės ant žemės, o vaikai viso šio įvykio taip pat visiškai nematė (aš vienintelis tai regėjau). Tai pamatęs, stvėriau mobilų ir bandžiau prisiskambint Daliai ir Eglei (neatsimenu kieno pirmą numerį rinkau - ne ėsmė). Deja, nei viena iš jų nekėlė ragelio. Kai po to iš karto atsisukau pažiūrėti pro langą ką daro tie likę du senukai, jau jų nebuvo.. Taip ir nesužinojau kas jie ir koks jų likimas..
2. Bokštas/stulpas
Sapnas blankus, neaiškus. Pamenu tik kelis fragmentus.
Viskas vyko prie mano namų tik kaip visada, būna vis kažkas modifikuota. Šį kartą tai buvo labai didelis bokštas/stulpas. Jis buvo išskirtinis tuom, kad jis buvo labai aukštas (minimum 20 aukštų namo ilgio) bei plonas (plonesnis už stelmužės ąžuolą). Taip pat jis stovėjo ten kur vyko statybos, o jis taipogi buvo nepabaigtas iki galo statyti.
Taigi, veiksmas prasidėjo vėlyvą naktį. Nežinau ką aš veikiau tokiu laiku , bet žinau kad begiojau, lyg būtume žaidę su kažkuo gaudynes (Taip - aš buvau vaikas sapne), tik vienas aspektas įdomus - aplink nebuvo nė gyvos dvasios. Begiojau po tas statybas, nuo kažko slėpiaus, po to taip ir nepamenu kaip atėjo rytas. Išaušo. Aš nubėgau ant šalia namų esančio kalno, prabėgau daug pažystamų vietų kur, kaip dabar atsimenu, teko begioti realiai mažam. Taip bėgdamas kur akys veda, apibėgau nemažą ratą ir gryžau prie namų. Tada man šovė į galva mintis nubėgti į tas statybas prie to bokšto/stulpo (iš smalsumo). Nubėgau, stoviu prie bokšto.stulpo - apžiurinėju jį. Jis niekuom neypatingas, tik kad, kaip jau minėjau: aukštas, plonas ir nebaigtas statyti.
Iš tikro aš net nežinau ką pridirbau, žinau tik tiek kad KAI JAU pridirbau - buvo per vėlu kažką atitaisyti - bokštas/stulpas pradėjo svyruot. Pamatęs tai kiek įmanydamas skuodžiau link miško (reikia perbėgt gatvę), tada į kalną. Atsisukau ir kaip tik tuo metu matau kaip tas bokštas/stulpas virsta. Virsta ne bet kur, o tiesiai į ten kur aš gyvenu - į namus. Buvo didelis bubum. Iš bokšto/stulpo nieko neliko, tik cemento, betono didėlė, nusijuosusi išilgai krūva. Gatvė tapo nepervažiuojama, mūsų namui taip pat teko nemažas apgriovimas. Aš visas išsigandęs bėgau į namus, nes bijojau būti apkaltintas šiuo įvykiu. Aišku iki lauko durų voliojosi dideli betono gabalai, bet tas nesutrukdė man įeiti į laiptinę, o įėjęs skuodžiau laiptais aukštyn į namus. Beskuosdamas, matau kad visur laiptinės langai sudaužyti, visur mėtosi betono gabalai bei šukės, bendrasis balkonas apgriautas. Išgastis mano paduose. Atsidariau buto duris įbėgau, tėvų nėra, langai taip pat išbarškinti. Įbėgau į virtuvę ir pradėjo skambėt man žadintuvas..
Vėl tas prakeiktas žadintuvas! :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą