Būtent tas alogiškumas, kuris mano sapnuose šiaip jau yra savaime suprantamas dalykas, labiausiai mane ir linksmina. Šios nakties motyvas: buvau tokia pavargusi nuo visko, kad keletą savaitgalių nusprendžiau praleisti Antarktidoje, kuri, kaip paaiškėjo naujausių geografinių atradimų dėka, dabar yra Pietų Amerikoje. (Velniaižin, gal dėl globalinio atšilimo nuslinko, sapne, šiaip ar taip, man atrodė savaime suprantamiškiausia, kad ji Pietų Amerikoje, ir baigta). Į Pietų Amerikos Antarktidą aš skrisdavau per Didžiąją Britaniją. Antarktidoje buvo tonos sniego, bet smagiai švietė saulutė. Ten gyveno vieniša mergina per brūkšnelį sekretorė, kuri priimdavo tokius vienišus turistus kaip aš. Neturėjo ji, vargšė, nei registratūros staliuko, nei kitų sekretoriškų atributų, tik naminį imperatoriškąjį pingviną. Tad man pasirodžius šiek tiek šnekteldavom, ir aš traukdavau rymoti savo filosofinių minčių į kalnus. Tačiau vis dažniau ir dažniau atvykdavo kitų turistų, kol galiausiai vieno mano apsilankymo metu "sekretorė" pranešė, jog "šįvakar vyrai renkasi žiūrėti futbolo galutinėje pirtyje, sporto klube." Man paklausus, kas žaidžia, ji atsakė, jog tai - "Manchester United" prieš "Milano Intero". Kadangi nebuvau nei vienos, nei kitos komandos gerbėja, atsidusau ir nusprendžiau skristi namo. Įdomu, kas laimėjo?...