Sapnas sapnuotas prieš dvi kažkur savaites apie 1-2h nakties.
Tik prabudęs naktį iš karto užrašiau šį sapną į mobilų tad atkurti problemų nebus, o ir nėra jis labai ilgas (tiksliau pačios pradžios neužrašęs buvau tad ir nepamenu jos :P). Dėl tam tikrų priežasčių delsiau užrašyt sapną, na bet dabar užrašau tai nebesvarbu :)
Esminis dalykas sapno, kad rašysiu jį nestandartiškai - pagrinde pirmuoju bei antruoju asmeniu. Taip geriausiai persiteiks sapnas bei visas sapno grožis...
Buvome susipykę...
Baisiai norėjau susitaikyti su Tavimi, todėl Mums beeinant Kartu keliu ties lukiškių aikšte netoli esančios stotelės, Aš truputi stabtelėjau ir staigiai pribėgęs prie Tavęs iš galo apkabinau. Tai truko apie 5-10 sekundžių. Tada Tu atsistumei, paėjai kelis žingsnius nuo Manęs ir atsisukai į Mane nepatenkintu žvilgsniu. Nuliūdau..
Aš vėl prie Tavęs pribėgau atsiklaupiau ant vieno kelio ir kaip magas iš niekur ištraukiau mažytę gėlytę (ar baltą ar geltoną), bet Tu jos nepriėmei...
Tada Aš išsitraukiau kažkokį daiktą (panašų į dežutę žiedui) iš Savo kišenės ir su dviem suglaustais delnais tiesdamas rankas keliu tai prie Tavęs. Tu atsisakai tai paimti. Aš tada su dviem rankom mestelėjau tai į viršų (3m~) ir iš to daikto išskrido du balti karveliai į priešingas puses. Tu abstulbai ir žvilgtelėjai į Mane. Tada Aš atsikėliau (nes klūpėjau) ir Mano siela tuo momentu išskrido (iš Mano kūno) pažiūrėt reginio kas bus su Mano kūnu (kaip veliau supratau). Kai Mes dviese stovėjome jau abu vienas prieš kitą (1m~ atstumu) iš Mano kūno pradėjo lįsti sparnai. Ne bet kokie sparnai, o aklinai juodos spalvos. Jie lindo Man iš nugaros. Jų dydis buvo stulbinantis, vos ne autobuso dydžio į ilgį ir kaip dviejų autobusų aukščio. Kai jie pilnai išlindo iš Mano kūno, Aš įlindau atgal į Savo kūną ir iš karto jau tuo metu Aš su savo sparnais apkabinau Tave ir prisitempiau Tave prie Savo kūno. Tada apkabinau Tave Savo rankomis, o Mano sparnai susisuko aplink Mus abu. Iš kart po to Aš kažkaip sugebėjau greit pakilt į orą. Aš Tave pabučiavau ir Tu šį kartą Manęs neatstūmei, o priešingai - mėgavomis ilgi ilgu, kupino jausmų, bučiniu...
O Mes pakilom jau aukštai aukštai padangėse...
Pabudau :(
6 komentarai:
utaukia koks zadintuvas, ar siaip prabudimas.o juk norii toliau megautis ta silta akimirka.totali neteisybe..
o dar liudniau buna kai realybeje ner to asmens..
Ne, pats prabudau, apie 1:30-2h nakties..
Tikrai gera megautis tokiomis akimirkomis.
Liudna kad neturiu realybeje tokiu sparnu, nes butu fun :P nors turbut buciau izoliuotas kur nors...
mmm..joa ta dalis apie sparnus milziniskus man labai patiko..turiu kazkokia matyt silpnybe asmenims su sparnais..siaip turiu silpnybe asmenims antgamtiskiems.bet cia ne i tema XD
sunkiai tu realybei rasi zmogu su antgamtinemis galiomis. Na nebent su mini antgamtinemis galiomis
Sapnas tai fantastiskas. As irgi megstu sparnus :) Tiesa sakant, esu ne karta sapnavus, kad susitinku su zmonemis su sparnais... Nu vienam sapne,tai bachuras turejo superiniu galiu... Dienvinu tokius sapnus :)
Ir as tikrai nekenciu to zadintuvo, nes per ji greit pamirstu gerus sapnus. Gaila, si menesi sapnavau tiek geru sapnu, bet tiesiog jau nebepamenu :(
As ir daug sapnavau bet per ta laiko stoka ir itampa niekaip nieko neatsimenu jau po 1min... O jei atsimenu tarkim nakti prabudes tai bunu per daug pavarges uzrasyti..
Rašyti komentarą