2010 - 01 - 19...
Na va pagaliau ir aš radau laiko prisėsti prie sapnų rašymo ^^. Smagu, kai galiu po ilgos (na gal ir trumpos), bet psichologiškai veikiančios dienos prisėsti prie kompo, įsijungti ir paskaitinėti blog'ą. Patikėkite veikia raminančiai.. Bet ilgai nepliurpsiu ir eisiu prie esmės...Pasakysiu taip...sapnus sapnuoju kiekvieną naktį, bet ryte man net nesuspėjus susigriebti jie išnyksta..Ir tai mane labiausiai siutina, nes tikrai būtų kas papasakoja...Šį sapną prisiminiau gal dėl to, kad aš ir vėl buvau sodyboje...
Prisimenu, kaip mes keliom mašinom važiavom jau gerai pažįstamu keliu į sodybą. Vasaros atostogoms..Kiek prisimenu ta pati chebra..tik šį kartą dar turėjom kelis naujokus.. Tad nuotaika buvo iš tiesų pakili, nes nusimatė nepaprastas savaitgalis..Trys mašinos įvažiavo į kiemą. Išlipom. Man visada čia patinka, nes mus visada pasitinka tyla, paukščių čiulbesys, ir ramus lapų šlamėjimas...Taip ir šį kartą....Tik mane kažkas neramino...ant dušios užsirito akmuo...Kažkoks nejaukumas...Bet gal tai tik mano vaizduotė...Ji visada buvo labai laki XD Aiškinti niekam nieko nebereikėjo...daugelis mūsų čia jautėsi kaip namuose, tad visi išsiskirstėm pasidėti daiktus ir pasiruošti tūsui.
Buvo vakaras...dauguma viduje žaidė Alias..Nemirtingas žaidimas XD Aš sėdėjau lauke su arbatos puodeliu ant suoliuko...klausiausi žiogų čirpimo, stebėjau žvaigždes...Ir staiga atslinko baimė...Negirdėjau jokių pašalinių, neįprastų garsų..Tiesiog pradėjau jausti šaltį..Buvo toks jausmas, kad serbentuose, agrastuose, obelyse sėdi daugybe siaubą, baimę ir beprotybę skleidžiančių padarų...mano kojos nevalingai užsikėlė ant suoliuko...norėjau bėgti į vidų pas visus, bet negalėjau net pajudėti...nenorėjau net sumirksėti, nes buvo apėmęs toks jausmas, jog jei sukrutėsiu būsiu "suvalgyta" to siaubo...Mano žvilgsnis sustojo ties tamsa ant takelio...ten kažkas buvo...Išpylė prakaitas...Nežinau kiek ilgai taip sėdėjau...kol kažkas išėjo į lauką pažiūrėti kur dingau...Vos tik išgirdau mane šaukiant vardu...Tas kažkas išnyko, išnyko ir tas jausmas...Išnyko ir baimė, ir vėl galėjau judėti...
Apie tą nutikimą/pojūtį niekam nieko nesakiau...Kam be reikalo gadinti nuotaiką..Bet širdis jautė, kad kažkas čia žiauriai negerai...Prisiminiau savo turėtus sapnus apie šią vietą, apie tą išblįškusi vaikiną žydrom nustebusiom akim...Negalėjau užmigti visą naktį...klausiausi ištempusi ausis..bene ką neįprasto išgirsiu..nieko...Ryte visi susirinkom pusryčiauti, vėl klegesys, juokas ir pokštai...bet susėdę pastebėjom, kad trūksta vieno "naujoko". Kai paklausiau ar kas matė jį šį rytą, visi papurtė galvas..kai kas pasakė, kad nereikia pergyventi, gal tas vaikis užtruko "ilgam" tulike. Dėl viso pikto visų atsiprašiau minutėlei...ir išskubėjau... Jau dariau laukujes duris, kai iš nuostabos atšokau atgal...pasirodo tas pradingėlis stovėjo už jų...nuleidęs galvą...Aš jam nedrąsiai labas rytas, bet širdis kažkodėl daužėsi iš siaubo, kažkas apie tą vaikiną buvo labai negerai... Jis lėtai pakėlė galvą, pažiūrėjo į mane ir...nusišypsojo...Labas rytas...išgirdau..ir jis praėjo pro mane į vidų. Tik vaizduotė pagalvojau...tik vaizduotė...
Po kelių valandų visi sėdėjom lauke, pasitiesę dekius po obelaitėm..kas šnekėjo, kas vėl snuduriavo, kas žaidė badmintoną...O aš stebėjau tą vaikiną...Jis sėdėjo ant suoliuko...ir žiūrėjo...tiesiai į mane...net nemirksėdamas...Man pasirodė, kad to vaikino išvaizda kažkaip pasikeitė...gal plaukų spalva, gal odos spalva....kai jis taip nejudėdamas sėdėjo, pagalvojau, kad jis kažkaip panašus į numirėlį. Pro šalį ėjo kitas vaikinas. Jis nešėsi krūvą malkų. Ir einant pro šalį kelios malkos iškrito jam iš rankų, tiesiai tam kitam ant kojų...Va tada viskas ir prasidėjo...Tas atsistojo...pakėlė malką nuo žemės ir vožė galvon...Pradėjo šaukti ir talžyti...Visi sukruto, puolė juos skirti..O tas vis draskėsi ir klykė tokiu siaubingu balsu, kad kūnas pagaugais ėjo..Galiausiai vaikinai užlaužė tam "bepročiui" rankas, merginos puolė padėti kraujuojančiam nabagui... Nusprendėm, kad agresorių reikia kažkur uždaryti...Rūsys! Taigi užrišom rankas, užkimšom burną (nes jis niekaip nesiliovė klykės ir prakeikinėjęs visu) ir nuvedę į rūsį paguldėm i bulvių aruodą. Užrakinom ir susirinkom aptarti kas nutiko...Dabar prie stalo trūko vienos merginos..Kai paklausiau ar kas matė..viena iš merginų pasakė, kad prieš kokias 10 min. matė ją einant prie šulinio...Nubėgau jos parsivesti...Jos ten nebuvo...pašaukiau vardu...niekas neatsiliepė... Jau sukausi eiti link trobos, kai už nugaros, lyg iš giedro dangaus, stovėjo ji...nuleidusi galvą..Jėtau...vos infarkto neįvarė...Ji pakėlė galvą ir paklausė...kvietei? Ir jos veidą iškreipė šlykštus šypsnys...Pasakiau, kad visi susirinkom aptarti rytinio įvykio...Ji pažiūrėjo į mane ir pasisuko eiti į trobą...Taigi...Visi sėdėjom ir tylėjom...kiekvienas mąstė apie tai kas įvyko ir ką toliau daryti...Prasidėjo ginčai...vieni norėjo kuo greičiau nešti iš čia kudašių, kiti norėjo pamiršti visą nesusipratimą ir tęsti toliau... Aš visų atsiprašiau ir išėjau į lauką pakvėpuoti grynu oru...
Taip besėdint mane tarsi apsėdo žinojimas...tarsi kažkas pasidalino informacija apie tai kas čia vyksta...man kažkaip tas žydraakis vaikinas susivaideno...Supratau, kad čia vis dar yra "blogis". Tik šį kartą jis neapsiribojo stebėjimu ar gąsdinimu...Jis įgavo galią..Galią užimti sielą arba apsėsti.. Kad žmogus apsėstas pastebėti dažniausiai galima po valandos ar kelių..kai apsėdimas pasiekdavo 20% (tarkim taip) pasirodydavo pirmieji ženklai...po truputį pasikeisdavo išvaizda ir elgesys...žmogus pasidarydavo tylesnis, agresyvesnis ir žiauresnis. Su tuo žinojimu atėjo vaizdiniai, kaip kažkas, saujele žmonių grumiasi su juos vis labiau supančiais "zombiais". Toks jausmas, kad šioje sodyboje prieš mums atvykstant vyko žiaurios grumtynės...ir kad nors kova baigėsi...blogis čia liko laukti...
Mano mąstymus nutraukė iš trobos sklindantis klaikus rėkimas, dūžtantys indai...per langą, man virš galvos išskrido kėdė...žyrantis stiklas...lyg to betrūktų, akies krašteliu pastebėjau judėjimą tarp liepų...Fuck! Sulaukėm kompanijos...visai kaip iš tos vizijos...Puoliau į vidų... Radau draugus laikančius tą mergaičiukę, kuri buvo kuriam laikui dingusi...ji riaumojo ir drąskėsi...Aš prilėkiau prie jos ir vienu galingu smūgiu ją atjungiau... Tada užrėmiau duris, nubėgau į virtuvę, atsukau dujas...ir nustebusiems draugams paaiškinau kame reikalas...Skaudėjo širdį žinant kad šią naktį sunaikinsim tai kas mums teikdavo džiaugsmą kiekvieną vasarą...Bet kitos išeities nebuvo...čia slypėjo blogis...ir mano galva geriausias variantas buvo sunaikinti sodybą, nei leisti blogiui pasiimti man brangių draugų sielas...Daug nelaukę....iššokom per langus...kaip ir buvom sutarę visi pasileido bėgti kuo toliau nuo sodybos...Aš padegiau lovą ir užuolaidas...ir tada iššokau paskutinė...pribėgusi liepas sustojau...atsisukau ir pastebėjau, kad apsėstieji lipa į vidų ir bando gesinti ugnį, bet jau per vėlu...nugriaudėjo sprogimas...nusisukau...
Nieko sau vasaros atostogos...
Pabudau nuo žadintuvo keliamo triukšmo... Džiaugiuosi, kad tai tik sapnas...ta sodyba man visai patinka ir dar tikiuosi, kad bus progų nuvykti ten dar kartelį ;)
--- Natsume ---
Na va pagaliau ir aš radau laiko prisėsti prie sapnų rašymo ^^. Smagu, kai galiu po ilgos (na gal ir trumpos), bet psichologiškai veikiančios dienos prisėsti prie kompo, įsijungti ir paskaitinėti blog'ą. Patikėkite veikia raminančiai.. Bet ilgai nepliurpsiu ir eisiu prie esmės...Pasakysiu taip...sapnus sapnuoju kiekvieną naktį, bet ryte man net nesuspėjus susigriebti jie išnyksta..Ir tai mane labiausiai siutina, nes tikrai būtų kas papasakoja...Šį sapną prisiminiau gal dėl to, kad aš ir vėl buvau sodyboje...
Prisimenu, kaip mes keliom mašinom važiavom jau gerai pažįstamu keliu į sodybą. Vasaros atostogoms..Kiek prisimenu ta pati chebra..tik šį kartą dar turėjom kelis naujokus.. Tad nuotaika buvo iš tiesų pakili, nes nusimatė nepaprastas savaitgalis..Trys mašinos įvažiavo į kiemą. Išlipom. Man visada čia patinka, nes mus visada pasitinka tyla, paukščių čiulbesys, ir ramus lapų šlamėjimas...Taip ir šį kartą....Tik mane kažkas neramino...ant dušios užsirito akmuo...Kažkoks nejaukumas...Bet gal tai tik mano vaizduotė...Ji visada buvo labai laki XD Aiškinti niekam nieko nebereikėjo...daugelis mūsų čia jautėsi kaip namuose, tad visi išsiskirstėm pasidėti daiktus ir pasiruošti tūsui.
Buvo vakaras...dauguma viduje žaidė Alias..Nemirtingas žaidimas XD Aš sėdėjau lauke su arbatos puodeliu ant suoliuko...klausiausi žiogų čirpimo, stebėjau žvaigždes...Ir staiga atslinko baimė...Negirdėjau jokių pašalinių, neįprastų garsų..Tiesiog pradėjau jausti šaltį..Buvo toks jausmas, kad serbentuose, agrastuose, obelyse sėdi daugybe siaubą, baimę ir beprotybę skleidžiančių padarų...mano kojos nevalingai užsikėlė ant suoliuko...norėjau bėgti į vidų pas visus, bet negalėjau net pajudėti...nenorėjau net sumirksėti, nes buvo apėmęs toks jausmas, jog jei sukrutėsiu būsiu "suvalgyta" to siaubo...Mano žvilgsnis sustojo ties tamsa ant takelio...ten kažkas buvo...Išpylė prakaitas...Nežinau kiek ilgai taip sėdėjau...kol kažkas išėjo į lauką pažiūrėti kur dingau...Vos tik išgirdau mane šaukiant vardu...Tas kažkas išnyko, išnyko ir tas jausmas...Išnyko ir baimė, ir vėl galėjau judėti...
Apie tą nutikimą/pojūtį niekam nieko nesakiau...Kam be reikalo gadinti nuotaiką..Bet širdis jautė, kad kažkas čia žiauriai negerai...Prisiminiau savo turėtus sapnus apie šią vietą, apie tą išblįškusi vaikiną žydrom nustebusiom akim...Negalėjau užmigti visą naktį...klausiausi ištempusi ausis..bene ką neįprasto išgirsiu..nieko...Ryte visi susirinkom pusryčiauti, vėl klegesys, juokas ir pokštai...bet susėdę pastebėjom, kad trūksta vieno "naujoko". Kai paklausiau ar kas matė jį šį rytą, visi papurtė galvas..kai kas pasakė, kad nereikia pergyventi, gal tas vaikis užtruko "ilgam" tulike. Dėl viso pikto visų atsiprašiau minutėlei...ir išskubėjau... Jau dariau laukujes duris, kai iš nuostabos atšokau atgal...pasirodo tas pradingėlis stovėjo už jų...nuleidęs galvą...Aš jam nedrąsiai labas rytas, bet širdis kažkodėl daužėsi iš siaubo, kažkas apie tą vaikiną buvo labai negerai... Jis lėtai pakėlė galvą, pažiūrėjo į mane ir...nusišypsojo...Labas rytas...išgirdau..ir jis praėjo pro mane į vidų. Tik vaizduotė pagalvojau...tik vaizduotė...
Po kelių valandų visi sėdėjom lauke, pasitiesę dekius po obelaitėm..kas šnekėjo, kas vėl snuduriavo, kas žaidė badmintoną...O aš stebėjau tą vaikiną...Jis sėdėjo ant suoliuko...ir žiūrėjo...tiesiai į mane...net nemirksėdamas...Man pasirodė, kad to vaikino išvaizda kažkaip pasikeitė...gal plaukų spalva, gal odos spalva....kai jis taip nejudėdamas sėdėjo, pagalvojau, kad jis kažkaip panašus į numirėlį. Pro šalį ėjo kitas vaikinas. Jis nešėsi krūvą malkų. Ir einant pro šalį kelios malkos iškrito jam iš rankų, tiesiai tam kitam ant kojų...Va tada viskas ir prasidėjo...Tas atsistojo...pakėlė malką nuo žemės ir vožė galvon...Pradėjo šaukti ir talžyti...Visi sukruto, puolė juos skirti..O tas vis draskėsi ir klykė tokiu siaubingu balsu, kad kūnas pagaugais ėjo..Galiausiai vaikinai užlaužė tam "bepročiui" rankas, merginos puolė padėti kraujuojančiam nabagui... Nusprendėm, kad agresorių reikia kažkur uždaryti...Rūsys! Taigi užrišom rankas, užkimšom burną (nes jis niekaip nesiliovė klykės ir prakeikinėjęs visu) ir nuvedę į rūsį paguldėm i bulvių aruodą. Užrakinom ir susirinkom aptarti kas nutiko...Dabar prie stalo trūko vienos merginos..Kai paklausiau ar kas matė..viena iš merginų pasakė, kad prieš kokias 10 min. matė ją einant prie šulinio...Nubėgau jos parsivesti...Jos ten nebuvo...pašaukiau vardu...niekas neatsiliepė... Jau sukausi eiti link trobos, kai už nugaros, lyg iš giedro dangaus, stovėjo ji...nuleidusi galvą..Jėtau...vos infarkto neįvarė...Ji pakėlė galvą ir paklausė...kvietei? Ir jos veidą iškreipė šlykštus šypsnys...Pasakiau, kad visi susirinkom aptarti rytinio įvykio...Ji pažiūrėjo į mane ir pasisuko eiti į trobą...Taigi...Visi sėdėjom ir tylėjom...kiekvienas mąstė apie tai kas įvyko ir ką toliau daryti...Prasidėjo ginčai...vieni norėjo kuo greičiau nešti iš čia kudašių, kiti norėjo pamiršti visą nesusipratimą ir tęsti toliau... Aš visų atsiprašiau ir išėjau į lauką pakvėpuoti grynu oru...
Taip besėdint mane tarsi apsėdo žinojimas...tarsi kažkas pasidalino informacija apie tai kas čia vyksta...man kažkaip tas žydraakis vaikinas susivaideno...Supratau, kad čia vis dar yra "blogis". Tik šį kartą jis neapsiribojo stebėjimu ar gąsdinimu...Jis įgavo galią..Galią užimti sielą arba apsėsti.. Kad žmogus apsėstas pastebėti dažniausiai galima po valandos ar kelių..kai apsėdimas pasiekdavo 20% (tarkim taip) pasirodydavo pirmieji ženklai...po truputį pasikeisdavo išvaizda ir elgesys...žmogus pasidarydavo tylesnis, agresyvesnis ir žiauresnis. Su tuo žinojimu atėjo vaizdiniai, kaip kažkas, saujele žmonių grumiasi su juos vis labiau supančiais "zombiais". Toks jausmas, kad šioje sodyboje prieš mums atvykstant vyko žiaurios grumtynės...ir kad nors kova baigėsi...blogis čia liko laukti...
Mano mąstymus nutraukė iš trobos sklindantis klaikus rėkimas, dūžtantys indai...per langą, man virš galvos išskrido kėdė...žyrantis stiklas...lyg to betrūktų, akies krašteliu pastebėjau judėjimą tarp liepų...Fuck! Sulaukėm kompanijos...visai kaip iš tos vizijos...Puoliau į vidų... Radau draugus laikančius tą mergaičiukę, kuri buvo kuriam laikui dingusi...ji riaumojo ir drąskėsi...Aš prilėkiau prie jos ir vienu galingu smūgiu ją atjungiau... Tada užrėmiau duris, nubėgau į virtuvę, atsukau dujas...ir nustebusiems draugams paaiškinau kame reikalas...Skaudėjo širdį žinant kad šią naktį sunaikinsim tai kas mums teikdavo džiaugsmą kiekvieną vasarą...Bet kitos išeities nebuvo...čia slypėjo blogis...ir mano galva geriausias variantas buvo sunaikinti sodybą, nei leisti blogiui pasiimti man brangių draugų sielas...Daug nelaukę....iššokom per langus...kaip ir buvom sutarę visi pasileido bėgti kuo toliau nuo sodybos...Aš padegiau lovą ir užuolaidas...ir tada iššokau paskutinė...pribėgusi liepas sustojau...atsisukau ir pastebėjau, kad apsėstieji lipa į vidų ir bando gesinti ugnį, bet jau per vėlu...nugriaudėjo sprogimas...nusisukau...
Nieko sau vasaros atostogos...
Pabudau nuo žadintuvo keliamo triukšmo... Džiaugiuosi, kad tai tik sapnas...ta sodyba man visai patinka ir dar tikiuosi, kad bus progų nuvykti ten dar kartelį ;)
--- Natsume ---
1 komentaras:
Kai perskaičiau pavadinimą, pagalvojau "Ooo, sodyba!", užplūdo smagūs prisiminimai, bet toliau skaitant juos pakeitė ta kirbanti baimė, kurią ir Tu jautei, kai sėdėjai vakare ant suoliuko tam sapne... Ta laki vaizduotė... Dabar pasiūlytum keliaut sodybon, tai dar pagalvočiau, ar tikrai ti noriu... Brrr...
Rašyti komentarą