Deimantinis Miestas

Sapnuose, sakykime, esu daug keliavusi ir daug maciusi, bet tai ka pamaciau ir patyriau vienoje is savo kelioniu dar nesu regejusi. Gal as kartais ir perdetai tai pasakau bet is tikruju....ten kur as buvau zodziais neapibudinciau. Miestas.... kazkur... gal galaktikos vidury ar pakrasty, bet tokios vietos niekur musu pasaulyje neuztiktum, o man papuole si auksine galimybe...(kaip sakoma tik sapnuose ar ne XD)....bet gal apie viska nuo pradziu....

“Bounty hunter” – darbas ne is lengvuju. Neretai pasibaigiantis “pedsekio” mirtimi, bet as si darba laikiau garbingu, nes niekas neturi teises issisukti nuo nusikaltimu, kuriuos padare. Mano nuomone itakojo mano praeitis, kurios kaip bebutu juokinga as neprisiminiau (tik is nuogirdu, zmoniu snabzdesiu). Ir zmogus, kuri medziojau buvo kazkaip su viskuo susisiejes. Nesupratau ar as jo ieskojau kad pristatyciau teisingumui ar kad pagaliau atskleisciau savo praeities syda. Nezinojau apie ji nieko, isskyrus jo varda ir veida, kuris man smeksciojo kaip “flashback”, vos tik uzmerkdavau akis. Kas jis per vienas? Atsekiau ji iki "deimantinio" miesto. Dar tik besikuriancio miesto, nes tas miestas augdavo priklausomai nuo nora gyventi ten pareiskusiu zmoniu. Speju, kad mano "target" tikrai buvo kazkas labai ypatingo, kadangi i si miesta NIEKAS negali patekti, negaves reikiamu popieriu ir nesumokejes astronomines sumos uz leidima gyventi , kitaip tariant nesusimokejes “nuomos” kelis menesius i prieki. Priklausomai nuo pinigines storumo kiekvienas yra priskiriamas vienai ar kitai kastai, kurios yra issidesciusios skirtinguose miesto lygiuose/aukstuose (apibudinti miesta pabandysiu kiek veleliau). Isvaizdavimui pasakysiu, kad vieno menesio kaina siame mieste prasideda nuo 50.000 svaru (zemiausia kasta) iki isivaizduokite patys kiek reikia sumoketi uz nora gyventi auskciausioje kastoje. Apsauga tame mieste yra absoliuti. Tokios apsaugos sistemos net nesusapnuotum, o ir vaizduote turi buti nepaprastai laki. Daug apie ja papasakoti negaliu (nedaug bepamenu), o ir su ja nesusiduriau, bet sis miestas garsejo savo neiveikiama apsauga. Vienintelis dalykas kuri pati savo akimis maciau tai nerealus, miesta supantis, barjeras, kurio dydi sunku nupasakoti, ir kuris unduliavo bei keite spalvas (visai kaip koks gyvas giluminio vandenyno organizmas). Ir niekas negrizo po bandymo ivairiais budais pralauzti sistema. Kam tokia apsauga? Variantu daug ir ivairiu, bet pagrindine turbut del elito, kuris ten kuresi. Ten ne su ziburiu nerastum vargso ir nepasiturincio…Visu to miesto gyventoju saskaitos virsijo 7 nulius. Tad mano mintyse sukosi dar viena mintis, jog tiek tas zmogus, kuri persekiojau, tiek organizacija, kuri mane is dalies nusamde, tikrai buvo kazkas. Nes pirmasis sugebejo I ta miesta isigauti, o pastaroji negailejo lesu jam sugauti, nes as buvau aprupinta visais leidimais ir uz mane buvo sumoketa ta astronomine vietos nuoma, kol as ta vyruka gaudysiu. “What a fearsome organization”, pagalvojau ir trumpam pamirsau viska nes visos mano mintys dabar buvo nukreiptos I vadinamaji “Deimantini miesta”. Vos tik praejau pro barjera (deja nepamenu jokio jausmo, kai zengiau pro ta syda) pries akis stojo I dangu spirale kylantis miestas..Nezinau net kaip apibudinti tai ka regejau…tarsi stovetum kalno papedeje ir stengtumeisi izvelgti kur to kalno virsune. Miestas buvo isikures kaskadomis ant to kalno (nors to kalno ten kaip ir nebuvo, miestas buvo tarsi pakibes ant nematomo kalno, aaaa >< mooo~ pasitelkit vaizduote, nes man net zodziu truksta kaip tai nupasakoti). Kopiau I to nematomo kalno virsune, kur buvo mano apartamentai…Jauciausi kaip kokiame muziejuje…eini pro nama ir tenka sustoti nes namas yra tikras meno sedevras, tiek detaliu ir raiziniu. Nezinia kas buvo sio miesto architektas, bet jis puikiai derino ivairiu laikotarpiu architektura, stiliai ir kultura viskas buvo viename. As buvau apzaveta. Kas mane dar nustebino tai faktas, kad visas miestas buvo medinis, bet sito medzio jokia ugnis ar jega neiveiktu, vel kazkoks medzio misinys, kadangi svieciant saulei mediena svytejo ivairiomis spalvomis…sumasciau, kad tai naturali mediena…fantastika…

Kiek pabludinau ir pagaliau pasiekiau savo apartamentus beveik “kalno “ virsuneje. Mano apartamentai buvo istisas kompleksas, kaip rumai, ten laisvai galetu gyventi kelios seimos…tokia erdve….Taigi vis dar suzaveta isorinio meno sedevro/namo grozio zengiau pro duris, o ten mano ziaunos tik dar labiau atvipo…be zodziu…neapibudinama…bet jusu vaizduotei duosiu kelias uzuominas… interjeras modernus su isiliejusia senove, kuria atspindi medienos panaudojimas, japoniskas estetizmas, lengvumas ir sviesumas…raiziniai, detales ant grindu sienu, lubu, palangiu ir t.t. Bustas su gyva, teigiama ir jausmus isgryninancia atmosfera… Visur jautesi tyrumas ir dvasingumas… Baldai, patalai viskas buvo absoliutus tobulumas. Isejau I balkona… Ir pries akis atsivere visa miesto didybe. Kadangi gyvenau vos ne auksciausioje kastos dalyje, tad maciau visa stebukla…Zemesnese kastose jau kaip ir vire gyvenimas, nes zymiai daugiau zmoniu galejo sau leisti isigyti leidimus toje kastoje, mano kaimynyste buvo kiek tyloka, nes tik vienas kitas zmogus jau buvo isikures. Vakarejo, ir miestas besileidziancios saules spinduliuose suzibo magiskomis sviesomis, neikyriomis, o labai jaukiomis ir siltomis, supratau kad tai miesto naktiniai ziburiai. Nuzvelgiau horizonta, netoliese pamaciau dar viena toki pati I dangu besistiebianti miesta, nuo to miesto barjero link musu tiesesi “ciuptuvai”. Zymiai veliau supratau, kad sitokiu budu miestai bus sujungti… Vienu zodziu sitas miestas buvo Rojus. Nesveikai brangus rojus ir man buvo suteikta galimybe patirti si Roju… Isgirdau atmosferos traskesi buto viduje, atsisukau ir pamaciau, kad ant stalo garavo maistas…Dar vienas stebuklas, kuris prieinamas isrinktiesiems…Pasakysiu tik tai, kad ant stalo nebuvo nieko kas primintu siuolaikines civilizacijos trukumus…Viskas buvo naturalu, vaisiai, darzoves (nematytu formu, spalvu ir skonio), bet tai buvo ambrozija, dievu maistas…vienintele mintis, kuri sove paragavus sio bei to…Vienintelis gerimas buvo vanduo…tyras, saltas, originalus. Pavalgiusi, uzmeciau aki I miesta, kuriame vis daugejo sviesu…

Laikas miegoti, ryte pradesiu medziokle, nes iseiti dabar butu nuodeme…. Tas zmogus nuo manes vistiek nepasisleps…

P.S. Paveikslai tik is dalies padeda isivaizduoti ta zodziais nenusakoma Roju....