Natsu kambarys

Viskas prasidėjo ganėtinai paprastai ir padrikai. Mes su Meška atvažiavome pas Natsu. Tarsi viskas vyktų pagal scenarijų tačiau taip iš tiesų nebuvo.. Veiksmas vyko tarsi daugiaaukščiame, tipiškame Vilniaus daugiabutyje...Čigaou...Šiek tiek modifikuotame..Į virtuvę galima buvo pakilti atskiru ovaliu liftu, kuris tarsi vieša erdvė buvo prieinama visiems..Išvada virtuvė iš tiesų buvo laiptinėje. Ten sutikau C, mes šnekėjome apie Natsu..Kadangi tam pokalbyje ir veiksmuose buvo privačių dalykų, leisiu sau daugiau apie tai nerašyti, todėl nepykite..

Išvada buvo padaryta paprasta. Natsu kažką slepia. Kas keisčiausia visa tai aptarinėjau su C tarsi kalbėčiau su pačia Natsu..ar Meška, juk iš tiesų C aš visai nė nepažįstu.

Sužinojome, kad Natsu persikraustė į nuosavą namą/butą. Nusprendėme ją ten aplankyti.

Sode stovėjo namas. Toks tarsi sena lietuviška troba. Labai sena. Toje troboje gyveno moteriškė. Kažkada gyveno, bet ir dabar po mirties tos trobos nesutinka apleisti. Kiekvieną kartą įėjus į trobą reikia kalbėti kažkokią senovinę malda. Iš jos žodžių nieko nepamenu, bet žinau, kad ji buvo nepaprastai graži. Mane pakerėjo senosios lietuviškos kalbos žodžiai ir kreipiniai į dvasią.

Žinojau, kad jei ir norėčiau negaliu užeiti į tą trobą, neturiu tiek valios atsispirti ir apvalyti tą erdvę..Man reikia pagabininko. Iškart pagalvojau apie savo seniai seniai įsigytą amuletą, tačiau tuoj pat jį atmečiau-jis neturi tiek galios. (pabudusi svarsčiau kodėl gi?) Vienintelis galią tebeturėjo mano dievukas..Tačiau jo su savimi neturėjau..į trobą eiti negalėjau.. o prie ko čia ta troba? O gi troba priklausė Natsu.. Ji tarsi niekurnieko pareiškė, kad tai vienas iš jos bustų, nors čia ji niekada ir negyvena, laukia kol kas nors sugebės išprašyti ta moteriškę.. Pakraupusios su Meška keliavome apžiūrėti jos kito būsto.

Šalia senos trobos stovėjo daugiabutis namas, tame daugiabučiame name Natsu turėjo butą.

Į butą įėjome vienos, mums reikėjo palaukti grįžtančios Natsu (iš kur, nepamenu..)

Netrukus tarsi niekur nieko į butą įsiveržė turbūt tos „moteriškės dvasios“ girtuoklis sūnus..Jis buvo baisingai girtas ir tikrai ne draukiškai nusiteikęs.. Sugriuvom į pirmą pasitaikiusį kambarį ir užsibarikadavom. Su Meška buvome ne vienos. Kartu tampėsi kažkokie mažamečiai vaikai. Tai buvo nedideli, kokių septyneriu mergaitė ir berniukas. Kaip supratau jie buvo to girtuoklio vaikai. Panašu, kad tais vaikais rūpinosi Natsu..

Galiausiai grįžo Natsu. Ji įėjo į butą lyg niekur nieko. Išvijo ta girtuoklį be jokių pastangų ir paskui atėjo pas mus. Mes vis dar buvo šoko būsenoje. Nė neklausinėjome nei kas nei kaip.

Tiesa Natsu kažkodėl pyktelėjo radusi mus būtent tame kambaryje. Tik tada apsisukume ir apsidairėme. Kambarys kaip kambarys iš tiesų nieko ypatinga, bet...be lovos, ir stalo kambaryje lentynois pupsojo knygos.. o tarp vienų iš lentynų ir stalo stovejo žmogaus dydžio manekenas-bjd lelė. Ganėtinai išgąsdino, nes tikrai priminė gyvą žmogų. Galiausai Natsu išdavė, kad čia jos miegamasis. Ir jame ne taip jau ir jauku būti, todėl siūlo eiti į kitą kambarį (garbės žodis, paskui supratau, kodėl ji taip sakė)... Taigi likom kambaryje, šnekėjom, o aš tuo tarpu žaidžiau su žmogaus dydžio bjd..apsikabinau..lyginau dydį normalaus vaikino ir šio.. nusprendžiau, kad bjd kažkodėl šiek tiek mažesnė..kai vis dar niurkiau lėlę, Natsu lyg niekur nieko atsisuko ir pasakė: Žinai aš tau nepasakiau, bet jis Šaltasis..

(BJD buvo panaši į šį nuotraukoje, plaukai žymiai sviesesni, akys šiek tiek kitokios, ir jis buvo neapsirengęs)

vos nenudrėbiau bjd ant grindų... širdis pradėjo nesveiku greičiu plakti. Vos pastačiau jį atgal į stovą, nes buvau išvedusi jį pasivaikščioti, na, žinot, tikrinau kiek jis gyvas...

Pasistatė jis netiesiai.. šiek tiek pasviręs, bet buvau per daug išsigandusi, kad dar prie jo kada artinčiausi. Ir tada prasidėjo... Nieks išskyrus mane nematė ką darė ir kaip mane erzino Šaltasis. Stovėdamas šiek tiek pasviręs į priekį jis vaipėsi..darė įvairias grimasas. Kvietė mane prieiti. Matyt mano energija jį gerokai pamaitino. Jam reikėjo dar, todėl, padariau išvada tik viena aš ir mačiau tai ką jis darė.. Pasakiau apie tai Natsu ir Meškai. Meška liepė jos nešiurpint ir pasakė, kad aš turbūt pervargus.. Susiraite ant sofutės miegot. Natsu pasakė: Keista, tu pirma su kuria jis taip elgiasi, būk atsargi..paskui mano širdis jau nesveikai davėsi, patikėkit manim, atrodė, kad aplink mane visi žmonės prie tokių dalykų pripratė...žinoma, lengva priprast kai prieš tave nesimaivo „negyvas“ daiktas.. susisukau šalia Meškos bandydama užmigti, bet nieks nepadėjo man nuo to išgąsčio iš šalčio..negalėjau į jį nežiūrėt....o jis kikeno..

Pabudau klaiskiai besidaužančia širdim, eidama į wc aiškiai supratau, kad ir kojos manęs nelabai klauso..Grįžus į lovą bandžiau nurimti..labai sunkiai sekėsi širdis mušė keturgubą taktą.negalėdma užmigti masčiau, kad tai ką sapnavau gali turėti gana didelę reikšmę..bandžiau prisimintui kiekvieną smulkmeną, kad galėčiau šį sapna užrašyt..bei bandydama užmigt kartojau, kad nenoriu į tą patį sapną..

Rašant paskutines eilutes širdis beprotiškai vėl pradėjo dunksėti.. iš tiesų man sunku suvokti kuo gi taip mane paveikė Šaltasis... atrodė be galo gražus, bet..kraupus vienu metu.. Kai gali sapnas šitaip klaikiai plakti širdį? Turbūt pirmą sykį ją tokią jutau...uwaaa...