Kai pradejau skaityti sapnus su baznyciomis, prisiminiau sapna (dar viena su baznycia), is kurio liko tik idomiausias, o gal ir siurpiausias gabaliukas.
Pamenu, kad kazka medziojome...tykojome iki paskutines akimirkos, o tada kai jau galvojome, kad pergale jau musu, kazkas nutiko...viskas pakrypo labai negera kryptimi...musu nedidelis burelis buvo priverstas issiskirti. As ir toks vienas mielas vaikinukas (naujai priimtas i medziotojus), pasileidome begti. Deja, mums nelabai pasiseke, kadangi mus vijosi tas, kuriam nugaleti reikejo musu visu jegos, o ne 2 ir dar issigandusiu, pagal visus musu turetus duomenis, tas demonas negalejo izengti i baznycia, sventa vieta. Mano smegenys greitai dirbo stengdamosi prisiminti visas baznycias siame regione. Mus ir demona skyre gal tik kokia minute laiko, nebuvo laiko nei sustoti, nei surikiuoti karstligiskai besisukancius variantus. Pagaliau pribegome savo issigelbejima, surikau vaikinukui sleptis, kai tik izengsim i baznycia (o pasitaikius progai sprukti is ivykio vietos ir pranesti atitinkamiems zmonems apie tai kas nutiko) , bet kad jis spetu dorai pasislepti, man reikejo iskovoti laiko. Begom palei baznycia keikdamiesi, nes niekaip negalejom rasti iejimo i pastata...pagaliau radom sonines duris...abu isireme atidarem....dabar tik laiko klausimas...mano porininkas nuvare i tolimiausia kampa, salia pagrindiniu duru, na o as karstligiskai masciau ka daryti...Meldziausi, kad demonas bijotu sventos vietos...Bet mano nelaimei sventos vietos tik zmonems...su didziausiu trenksmu i sona nuleke sonines durys, vejas atnese pragaro smarve...daugiau nebelaukiau jokiu "tinkamu progu", aklai puoliau demona...Kova buvo inirtinga, bet trumpa. Vienu suktu judesiu uzneriau demonui ant rankos is specialaus metalo pagaminta anti-demon grandine, kitu staigiu judesiu uztikrinau, kad grandine atsidurtu ant kitos rankos, jau galvojau, kad pavyks laimeti, bet demonas tik dar labiau isiuto. Pradejo blaskytis...nors grandiniu jis nesugebejo sudraskyti, bet uztat sugebejo padidinti tarpa tarp galuniu. To jam uzteko, kad padarytu staigu suoli ir atsidurtu uz manes (as vis dar laikiau kita grandiniu gala), vos tik jis atsidure uz manes, smoge priversdamas mane plotis pilvu zemyn. Dabar mano pacios rankos atsidure uz nugaros ir susipainiojiusios grandinese...niekaip nebegalejau istrukti. Nezmoniskas skausmas pervere smegenis kai uzlauztos rankos grasino isnirti. Surikau nesidrovedama. O spaudimas vis didejo...jis su manimi zaide...megavosi savo pergale...Surikau vaikinukui isakyma begti, kol yra proga...Isgirdau tik kaip letai prasiveria pagrindines durys ir nutolstancius zingsnius... demonas pasisuko eiti, bet as truktelejau grandines priversdama demono demesi grizti prie saves. Jis nebenorejo zaisti...Pajutau kaip jis uzdejo viena savo koja man ant nugaros (tiesiai ant stuburo) taip isispirdmas tvirciau ir vel pradejo lauzti rankas...Kaip dieva myliu jis norejo istrukti is grandiniu su mano rankom. Nezmoniskas skausmas dar kartelis pervere rankas...ir dar to padaro svoris...Niekada nemaniau, kad sis vakaras butent sitaip baigsis...musu pralaimejimu...pries ateinant tamsai, meldziausi, kad tam vaikinukui pasisektu pasiekti pagalba....
Pabudusi, dar ilgai jauciau skausma abiejuose peciuose ir didele peda ant nugaros...lygiai toj pacioj vietoj kur demonas buvo isispyres...priejusi prie veidrodzio dar pasitikrinau ar kartais nepaliko kokios pedos zymes..bet teko nusivilti, jokiu zenklu nepamaciau, nors kaip sakiau skausma jutau dar kuri laika...
Brrrrr.... kartais tokie sapnai.....
Pamenu, kad kazka medziojome...tykojome iki paskutines akimirkos, o tada kai jau galvojome, kad pergale jau musu, kazkas nutiko...viskas pakrypo labai negera kryptimi...musu nedidelis burelis buvo priverstas issiskirti. As ir toks vienas mielas vaikinukas (naujai priimtas i medziotojus), pasileidome begti. Deja, mums nelabai pasiseke, kadangi mus vijosi tas, kuriam nugaleti reikejo musu visu jegos, o ne 2 ir dar issigandusiu, pagal visus musu turetus duomenis, tas demonas negalejo izengti i baznycia, sventa vieta. Mano smegenys greitai dirbo stengdamosi prisiminti visas baznycias siame regione. Mus ir demona skyre gal tik kokia minute laiko, nebuvo laiko nei sustoti, nei surikiuoti karstligiskai besisukancius variantus. Pagaliau pribegome savo issigelbejima, surikau vaikinukui sleptis, kai tik izengsim i baznycia (o pasitaikius progai sprukti is ivykio vietos ir pranesti atitinkamiems zmonems apie tai kas nutiko) , bet kad jis spetu dorai pasislepti, man reikejo iskovoti laiko. Begom palei baznycia keikdamiesi, nes niekaip negalejom rasti iejimo i pastata...pagaliau radom sonines duris...abu isireme atidarem....dabar tik laiko klausimas...mano porininkas nuvare i tolimiausia kampa, salia pagrindiniu duru, na o as karstligiskai masciau ka daryti...Meldziausi, kad demonas bijotu sventos vietos...Bet mano nelaimei sventos vietos tik zmonems...su didziausiu trenksmu i sona nuleke sonines durys, vejas atnese pragaro smarve...daugiau nebelaukiau jokiu "tinkamu progu", aklai puoliau demona...Kova buvo inirtinga, bet trumpa. Vienu suktu judesiu uzneriau demonui ant rankos is specialaus metalo pagaminta anti-demon grandine, kitu staigiu judesiu uztikrinau, kad grandine atsidurtu ant kitos rankos, jau galvojau, kad pavyks laimeti, bet demonas tik dar labiau isiuto. Pradejo blaskytis...nors grandiniu jis nesugebejo sudraskyti, bet uztat sugebejo padidinti tarpa tarp galuniu. To jam uzteko, kad padarytu staigu suoli ir atsidurtu uz manes (as vis dar laikiau kita grandiniu gala), vos tik jis atsidure uz manes, smoge priversdamas mane plotis pilvu zemyn. Dabar mano pacios rankos atsidure uz nugaros ir susipainiojiusios grandinese...niekaip nebegalejau istrukti. Nezmoniskas skausmas pervere smegenis kai uzlauztos rankos grasino isnirti. Surikau nesidrovedama. O spaudimas vis didejo...jis su manimi zaide...megavosi savo pergale...Surikau vaikinukui isakyma begti, kol yra proga...Isgirdau tik kaip letai prasiveria pagrindines durys ir nutolstancius zingsnius... demonas pasisuko eiti, bet as truktelejau grandines priversdama demono demesi grizti prie saves. Jis nebenorejo zaisti...Pajutau kaip jis uzdejo viena savo koja man ant nugaros (tiesiai ant stuburo) taip isispirdmas tvirciau ir vel pradejo lauzti rankas...Kaip dieva myliu jis norejo istrukti is grandiniu su mano rankom. Nezmoniskas skausmas dar kartelis pervere rankas...ir dar to padaro svoris...Niekada nemaniau, kad sis vakaras butent sitaip baigsis...musu pralaimejimu...pries ateinant tamsai, meldziausi, kad tam vaikinukui pasisektu pasiekti pagalba....
Pabudusi, dar ilgai jauciau skausma abiejuose peciuose ir didele peda ant nugaros...lygiai toj pacioj vietoj kur demonas buvo isispyres...priejusi prie veidrodzio dar pasitikrinau ar kartais nepaliko kokios pedos zymes..bet teko nusivilti, jokiu zenklu nepamaciau, nors kaip sakiau skausma jutau dar kuri laika...
Brrrrr.... kartais tokie sapnai.....
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą