Iš sekmadienio į pirmadienį (2010 11 22)
Esu namuose. Daugailiai. Kaip seniai čia besilankiau. Nostalgiškas jausmas įsitaisęs mano širdyje. Vasara. Karšta ir tvanku. Bus lietaus, čia faktas nes dangus pakraščiuose jau pradeda keistai tamsuoti. Stoviu ant pamatų. Bala beveik išdžiūvusi. Suspaudžia širdį. Daug prisiminimų, o ir vietinės balos faunos ir floros gaila ><. Namuose stovi dvi mašinos. Lauke vyksta šiokie tokie darbai....turbūt daro priestatą. Kaimo ramybė.
Staiga viskas pasikeičia...matau, kad žmonės labai sukruto, nes visi tik bėgioja į visas puses, griebia daiktus iš lauko ir tempia į vidų, šunis, ir kates irgi suvaro į vidų. Pažvelgiu į horizontą...ir man širdis į kulnus nurieda. Tiesiai į kaimelį atsiaučia galingas tornadas...Didžiulis piltuvo formos sūkurys siaubia viską pakeliui. Aš greitai varydama saviškius į vidų, liepiu jiems visiems lipti į rūsį. Mano širdis plyšta iš skausmo. Ne per seniausiai namas sudegė, o dabar tornadas viską nušluos nuo žemės paviršiaus. Daugiau nebenorėjau matyti skausmo artimųjų akyse...Prieš leisdamasi paskui kitus nusprendžiau dar kartelį žvilgterėti pro langą į tą monstrą. Ir mano didžiausiam nustebimui pamačiau keisčiausią dalyką. Tornado piltuvas gerokai išretėjo. O kai priartėjo prie namų jis kaip vaivorykštė išsilenkė. Taip pralenkdamas mano namus. Viskas kas buvo jausti tai namo girgždesys nuo stipraus vėjo. Bet jokios žalos absoliučiai nebuvo padaryta.
Vėliau buvo padarytos palydovinės nuotraukos. Tai pusė miestelio buvo nušluota nuo paviršiaus...o kita pusė stovėjo kaip stovėjusi....
Kuo toliau tuo keisčiau...Tornadai Lietuvoje?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą