2010 11 05 -06 iš penktadienio į šeštadienį
Tai turbūt vienas iš nedaugelio sapnų kur nors kažkas primena mums visiems suprantamą ir logišką realybę...Ir vienas iš sapnų po kurio pabudusi jaučiausi rami, patenkinta ir trokštanti grįžti į miegų karalystę ^^
Esu vietiniame prekybos centre. Atėjau ne viena, su drauge. Turėjom nemažą reikalingų pirkinių sąrašą. Iš prekybos centre esančių žmonių skaičiaus spėjau, kad buvo savaitgalis, arba penktadienio vakaras. Maišalynė, stumdalynė ir triukšmalynė, bet mes buvom patenkintos. Užsižiopsojusi į kažką atsitrenkiau, jau žiojausi atsiprašyti, kai išgirdau pažįstamą balsą. Pažvelgiau į savo kliūtį, ogi buvęs kursiokas...Buvau labai nustebusi jį čia matydama, bet hey! pasaulis mažas, tad ko stebėtis. Pasilabinome, apsikeitėme šabloninėmis frazėmis "seniai matyta/as", "kaip sekasi?", "ka čia veiki" ir t.t. Mano draugė, trūktelėjo už rankovės, rodydama ranka kad ji eina į kitą skyrių paimto to ko mums reikia, ir taip duoda mums kelias minutes pasikalbėti. Aš linktelėjau ir nusišypsojau už supratingumą. Buvau nustebinta koks šnekus mano kursiokas pasidarė prabėgus tiek laiko. Jis paklausė ar aš laisva šį vakarą, nes jis pasirodo šitam mieste ne vienas, dar keli kursiokai yra atvažiavę susitikti ir paklausė ar nenorėčiau prisijungti. Nors kažkaip nebuvom pernelyg dideli draugai studijų metais, bet toks pakvietimas šildė širdį, aš linktelėjau ir pagalvojau, kad būtų tikrai smagu susitikti po tiekos metų.
Kas nutiko toliau nebepamenu...
Skambutis.... Ištraukiu iš kišenės mobilų telefoną ir atsakau...Mano širdis pradėjo daužytis...Name kuriame gyvenu įvyko 2 sprogimai...Vienas sprogimas išdrąskė laiptinę keliais aukštais žemiau mano buto, o antras nugriaudėjo mano bute...O aš tai gyvenau ne viena...Drebančiomis rankomis surinkau telefono numerį. Atsiliepė vyriškas balsas...Lengviau atsikvėpiau...Pasirodo jis buvo keliom valandom užsukęs pas draugus....Jis užtikrino, kad jie abu yra sveiki ir gyvi...ir kad jei kur esu netoli prekybos centro ar galėčiau kai ką nupirkti...net ir esant tokiai situacijai nusišypsojau...
Sėdžiu ant plačios ir minkštos sofutės pas draugę, kuri mus laikinai priglaudė. Glėbyje laikau my little angel. Savo dar net metuku neturinčią dukrytę. Turiu pasigirti turėjau gražų kūdikį ^^ Angeliško grožio (kaip kūdikiui) galvytę dengė trumpi balti plaukučiai...Bet dėl ko aš labiausiai dievinau savo vaiką tai dėl to kad mergytė labai retai verkdavo (be reikalo). Dabar ji miegojo, klausiausi kiekvieno jos ramaus įkvėpimo ir iškvėpimo. Į kambarį nešinas padėklu su arbatos puodeliais ir keliais sumustiniais įėjo mano vyras (tiesa sakant net neprisimenu kokie santykiai mus siejo, bet žinojau, kad tuo metu man tas vyras labai daug reiškė.) Mes pradėjome šnekėtis, apie tai kas įvyko....
Dabar mergytė buvo pabudusi ir kiek nerami, buvo laikas jai valgyti...niekados gyvenime nemaniau, kad galiu turėti tokį stiprų motinišką instinktą (kažna kokie pas mane instinktai būtų realiame gyvenime XD Na tikiuosi gal kada išaus tokia diena, tikiuosi neprireiks kito gyvenimo :D) Ramiai žingsniavau po kambarį su vaiku prie krūtinės.... Švelniai šnekinau mažylę, ji žiūrėjo į mane savo didelėm mėlynom viską suprantančio akim....o aš jaučiausi saugi kol vaikas saugus...
Su vyru grižom į namus... perėjom per kambarius kur regis tik prieš kelias valandas tai buvo mūsų gyvenimas...dabar tik didžiulė šipulių krūva...skausmas pervėrė sielą, lyg tą nujausdamas vyras priėjęs iš už nugaros mane ir kūdikį apkabino ir tyliai sušnabždėjo "Viskas bus gerai, mes viską susigražinsime, aš tau pažadu", o mergytė taip pat tarsi jausdama mano būsena kiek atsitraukė nuo krūtinės ir savo du angeliškus delniukus priglaudusi prie mano žandų nusišypsojo...Žinojau, kad viskas bus gerai, tiesiog aš labai nemėgstu tokiu "siurprizų"....Viskas bus gerai....dar ilgai skambėjo šitie žodžiai mano ausyse....
Pamenu dirbau sode, oras buvo fantastiškas, kūdikis miegojo ramiai lopšelyje, išgirdau tylų beldimą...pro vartelius įėjo mano best-friend...mes pradėjom šnekėti...apie viską, nes mes nesematėm jau laaabaaaiii ilgas laikas....paaiškėjo kad ir ji turi vaikiuką, berniuką. Pasakojo...apie savo gyvenimą, kaip jai sekėsi ir kaip jai sekasi dabar...prisimenu kaip ji pasakojo istoriją po kurios ji davė savo sūnui Tittus vardą.
Ir dar daug ko buvo sapne, daug buvo istorijų papasakota, daug prisiminimų, kurie dar tik bus prisiminimai...bet ne visada lemta viską prisiminti, ypač jeigu tai lemta išgyventi pačiai....
Gal tai buvo tik žvilgsnis į ateitį...o galbūt man sapnai taip pasako ko man taip ir nelemta turėti...Aš to nežinau...ir niekas kas turi fizinį kūną to nežino....
Bet sapnai tai lyg orakulai....kurie visada kažką pasako...ir tik nuo tavęs priklauso kaip tu juos perskaitysi ;)
Tad sapnuokime daugiau XD
Tai turbūt vienas iš nedaugelio sapnų kur nors kažkas primena mums visiems suprantamą ir logišką realybę...Ir vienas iš sapnų po kurio pabudusi jaučiausi rami, patenkinta ir trokštanti grįžti į miegų karalystę ^^
Esu vietiniame prekybos centre. Atėjau ne viena, su drauge. Turėjom nemažą reikalingų pirkinių sąrašą. Iš prekybos centre esančių žmonių skaičiaus spėjau, kad buvo savaitgalis, arba penktadienio vakaras. Maišalynė, stumdalynė ir triukšmalynė, bet mes buvom patenkintos. Užsižiopsojusi į kažką atsitrenkiau, jau žiojausi atsiprašyti, kai išgirdau pažįstamą balsą. Pažvelgiau į savo kliūtį, ogi buvęs kursiokas...Buvau labai nustebusi jį čia matydama, bet hey! pasaulis mažas, tad ko stebėtis. Pasilabinome, apsikeitėme šabloninėmis frazėmis "seniai matyta/as", "kaip sekasi?", "ka čia veiki" ir t.t. Mano draugė, trūktelėjo už rankovės, rodydama ranka kad ji eina į kitą skyrių paimto to ko mums reikia, ir taip duoda mums kelias minutes pasikalbėti. Aš linktelėjau ir nusišypsojau už supratingumą. Buvau nustebinta koks šnekus mano kursiokas pasidarė prabėgus tiek laiko. Jis paklausė ar aš laisva šį vakarą, nes jis pasirodo šitam mieste ne vienas, dar keli kursiokai yra atvažiavę susitikti ir paklausė ar nenorėčiau prisijungti. Nors kažkaip nebuvom pernelyg dideli draugai studijų metais, bet toks pakvietimas šildė širdį, aš linktelėjau ir pagalvojau, kad būtų tikrai smagu susitikti po tiekos metų.
Kas nutiko toliau nebepamenu...
Skambutis.... Ištraukiu iš kišenės mobilų telefoną ir atsakau...Mano širdis pradėjo daužytis...Name kuriame gyvenu įvyko 2 sprogimai...Vienas sprogimas išdrąskė laiptinę keliais aukštais žemiau mano buto, o antras nugriaudėjo mano bute...O aš tai gyvenau ne viena...Drebančiomis rankomis surinkau telefono numerį. Atsiliepė vyriškas balsas...Lengviau atsikvėpiau...Pasirodo jis buvo keliom valandom užsukęs pas draugus....Jis užtikrino, kad jie abu yra sveiki ir gyvi...ir kad jei kur esu netoli prekybos centro ar galėčiau kai ką nupirkti...net ir esant tokiai situacijai nusišypsojau...
Sėdžiu ant plačios ir minkštos sofutės pas draugę, kuri mus laikinai priglaudė. Glėbyje laikau my little angel. Savo dar net metuku neturinčią dukrytę. Turiu pasigirti turėjau gražų kūdikį ^^ Angeliško grožio (kaip kūdikiui) galvytę dengė trumpi balti plaukučiai...Bet dėl ko aš labiausiai dievinau savo vaiką tai dėl to kad mergytė labai retai verkdavo (be reikalo). Dabar ji miegojo, klausiausi kiekvieno jos ramaus įkvėpimo ir iškvėpimo. Į kambarį nešinas padėklu su arbatos puodeliais ir keliais sumustiniais įėjo mano vyras (tiesa sakant net neprisimenu kokie santykiai mus siejo, bet žinojau, kad tuo metu man tas vyras labai daug reiškė.) Mes pradėjome šnekėtis, apie tai kas įvyko....
Dabar mergytė buvo pabudusi ir kiek nerami, buvo laikas jai valgyti...niekados gyvenime nemaniau, kad galiu turėti tokį stiprų motinišką instinktą (kažna kokie pas mane instinktai būtų realiame gyvenime XD Na tikiuosi gal kada išaus tokia diena, tikiuosi neprireiks kito gyvenimo :D) Ramiai žingsniavau po kambarį su vaiku prie krūtinės.... Švelniai šnekinau mažylę, ji žiūrėjo į mane savo didelėm mėlynom viską suprantančio akim....o aš jaučiausi saugi kol vaikas saugus...
Su vyru grižom į namus... perėjom per kambarius kur regis tik prieš kelias valandas tai buvo mūsų gyvenimas...dabar tik didžiulė šipulių krūva...skausmas pervėrė sielą, lyg tą nujausdamas vyras priėjęs iš už nugaros mane ir kūdikį apkabino ir tyliai sušnabždėjo "Viskas bus gerai, mes viską susigražinsime, aš tau pažadu", o mergytė taip pat tarsi jausdama mano būsena kiek atsitraukė nuo krūtinės ir savo du angeliškus delniukus priglaudusi prie mano žandų nusišypsojo...Žinojau, kad viskas bus gerai, tiesiog aš labai nemėgstu tokiu "siurprizų"....Viskas bus gerai....dar ilgai skambėjo šitie žodžiai mano ausyse....
Pamenu dirbau sode, oras buvo fantastiškas, kūdikis miegojo ramiai lopšelyje, išgirdau tylų beldimą...pro vartelius įėjo mano best-friend...mes pradėjom šnekėti...apie viską, nes mes nesematėm jau laaabaaaiii ilgas laikas....paaiškėjo kad ir ji turi vaikiuką, berniuką. Pasakojo...apie savo gyvenimą, kaip jai sekėsi ir kaip jai sekasi dabar...prisimenu kaip ji pasakojo istoriją po kurios ji davė savo sūnui Tittus vardą.
Ir dar daug ko buvo sapne, daug buvo istorijų papasakota, daug prisiminimų, kurie dar tik bus prisiminimai...bet ne visada lemta viską prisiminti, ypač jeigu tai lemta išgyventi pačiai....
Gal tai buvo tik žvilgsnis į ateitį...o galbūt man sapnai taip pasako ko man taip ir nelemta turėti...Aš to nežinau...ir niekas kas turi fizinį kūną to nežino....
Bet sapnai tai lyg orakulai....kurie visada kažką pasako...ir tik nuo tavęs priklauso kaip tu juos perskaitysi ;)
Tad sapnuokime daugiau XD
2 komentarai:
Kaip čia daba - aš susapnavau audrą ir baimę, kad namas grius, dabar Tu apie sprogimus sapnavai. Kas čia mus patraukė ton tematikon? O sapnas tai gražus, nes jame buvo tai, kas šildo dūšelę. Pagalvoju ir aš kartais, kaip ti su mano motiniškais instinktais, nes vaikai man vis dar simpatijų nekelia. XD Pamenu, kartą sapnavau, kad laukiuosi. Koks fantastiškas jausmas buvo! Lyg būčiau pasiekusi savo dvasinę pilnatvę, taip ramu ir gera. To mums ir linkiu. ;)
As irgi pastebejau siokius tokius panasumus...viena akimirka pagalvojau kad galbut Tavo sapnai su tuo susije...Zinai...perskaiciau sapna ir kai kurios detales uzsifiksavo XD
Bet anyway...ryt idesiu dar viena kazkoki neaisku sapna ;)
Rašyti komentarą